Iškentęs Laptevų šaltį

2018-12-14

Pastaruosius tris dešimtmečius aš dirbu girininku. Vietiniai žmonės manęs kitaip ir nevadina. Anksčiau esu dirbęs ir kitokį darbą. Ne Lietuvoje

1941-ųjų birželį mane su tėvais ir seserim ištrėmė iš Lietuvos. Tuomet sesuo buvo aštuonerių, aš – dvylikos. Tėvai buvo dėstytojai, be to, tėvas šešerius metus vadovavo Žemės ūkio akademijai. Abu mirė Rytų Sibire, Jakutijoje. Mudu su seserimi išlikome. Dirbom. Vėliau dar ir mokėmės.

Grįžau Lietuvon po penkiolikos metų. Tas laikotarpis iš atminties neišblunka. Ėmiau kai ką užrašinėti, tikėdamasis, gal palikuonys pasmalsaus, kaip Lietuvos žmonių gyventa ne Lietuvoje. Tai pasakojimai ir vaizdai iš tremtinių gyvenimo. Kai pradėjau rašyti, nuo įvykių buvo praėję dvidešimt ir daugiau metų. Taigi nesugebu likti apybraižiškai tikslus, todėl daugumos veikiančių asmenų pavardės ir vardai pakeisti. Juk svarbiausia, kad tai buvo.
Arvydas Vilkaitis

Parodoje prisimename laptevietį Arvydą Vilkaitį. 2019-ųjų sausį jam būtų sukakę 90 metų.

Ilgametis Birštono girininkas Arvydas Vilkaitis (1929 01 15–1997 02 11), 1941-ųjų tremtinys, atsiminimų knygų „Tremtinio dalia" ir „Gyvensim" autorius, savo gyvenimu ir veikla įrašė įsimintiną puslapį krašto istorijoje.

Trofimovskas 1989 m.

Arvydas gimė Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektoriaus Vinco Vilkaičio šeimoje. 1941 m. birželį kartu su tėvais buvo ištremtas iš Lietuvos, pateko į baisiausią vietą Jakutijoje prie Laptevų jūros – Trofimovską. 1943-aisiais mirė tėvas, o po penkerių metų – ir motina. Arvydas, sunkiai dirbdamas ir rūpindamasis jaunesne sesute Audange, atkakliai siekė mokslo. Su pagyrimu baigė vakarinę mokyklą ir miškininkystės technikumą, mokėsi Uralo miškų institute. Grįžęs į Lietuvą A. Vilkaitis studijavo Lietuvos Žemės ūkio akademijos Miškų fakultete, tris dešimtmečius jis dirbo Birštono girininku.

Arvydas Vilkaitis pelnė ne tik artimųjų, bet ir visų jį pažinojusių meilę bei pagarbą. Ši paroda teliudija, kad Birštonas nepamiršo savo girininko – kuklaus ir garbingo žmogaus, ir kad bibliotekos skaitytojams yra nuolat siūlomos jo knygos. Stingdo Laptevų šaltį ištvėrusių žmonių kančios, bet šildo žinojimas, jog Lietuvai jų širdyse visada buvo jauku ir saugu.

Arvydo Vilkaičio biografija

Arvydo Vilkaičio knygos

Apie Arvydą Vilkaitį

Brolija „Lapteviečiai"

Parengė Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė

Kazys Binkis ir Birštono kurortas

2018-11-15

Jokūbo Skrinskos nuotrauka

Paklauski Brundzos arba Šli0po,
Kur yr sveikesnė žmogui vieta, —
Jie atsakys, pagauti ūpo:
„Birštonas pirmasai ant svieto!"
Vanduo čionai mineralinis,
Ir viskas Čia iš mineralų, —
Čia oro, saulės, purvo tynės
Sveikatai mačija be galo...
Kazys Binkis

Parodoje prisimename lietuvių poetą, dramaturgą Kazį Binkį (1893–1942). Avangardistinės poezijos kūrėjas, „Keturių vėjų" grupės iniciatorius, gyveno „su pilnomis kišenėmis pavasarių" ir mėgoį linksmai paūžti netoli Laikonosios sostinės įsikūrusiame Birštone.

Kazys Binkis 1924 metais rašė apie Birštono kurorto atidarymą, o jo pagyros mineraliniams vandenims ir šiandieną galėtų būti šmaikšti ir įtaigi reklama gražiajam Birštono kurortui ir jo gydančiosioms galioms.

Minėdami Kazio Binkio  gimimo 125-ąsias metines į tarpukario Birštoną pažvelkime linksmo ir visada jauno poeto akimis!

Kazio Binkio biografija

Kazys Binkis apie Birštono kurortą

Apie Kazį Binkį

Birštonas prisimena Kazį Binkį

Parengė Birštono VB bibliografė Genovaitė Mačiūtė

Bibliotekai – su meile

2018-04-25

Nuostabiai Birštono bibliotekai –
norėčiau pasakyti „ačiū" visiems jos darbuotojams ir skaitytojams. Juk knyga tobulina ne tik žmogaus protą ir širdį, bet daro šviesesnę ir jautresnę mūsų bendrą tėviškę – Lietuvą.
Grigorijus Kanovičius

Birštono viešosios bibliotekos darbuotojoms –
nepaprastai dėkinga už dr. Jono Basanavičiaus atminimo saugojimą ir skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus kūrybos propagavimą.
Ramunė Korasakienė

...ačiū už jaukų priėmimą, už nuostabius vaikus.
Sigutė Ach

...gražaus klestėjimo ir žydėjimo naujuose rūmuose!.
Aldona Ruseckaitė

Knygų autorių linkėjimai Birštono viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams

(Autografuotų leidinių paroda)

Vaižganto Birštonas

2018-01-20

Vaižgantas yra labai giliai pažvelgęs į žmogaus prigimtį, sukūręs įspūdingus žmogaus grožio, energijos, talentingumo, gerumo paveikslus. Bet jis buvo ne mažiau akylas ir tamsiajai žmogaus pusei. Tačiau jam buvo svetima amžino teisuolio poza – esminis yra sugebėjimas pirma reikalauti iš savęs, o ne iš kitų, ir tai jo kūrybai ir jo gyvenimiškai laikysenai suteikia didelį moralinį svorį. Tuo Vaižgantas šiandien labiausiai ir šviečia mums, suprantantiems, kad mūsų dabartis ir ateitis labiausiai priklauso nuo mūsų pačių žmogiškumo, nuo sugebėjimo reikalauti pirmiausia iš savęs, kad taptume naujo savo tautos ir valstybės laiko žmonėmis.
Vanda Zaborskaitė

Apie parodą
Juozo Tumo-Vaižganto biografija
Apie Juozą Tumą-Vaižgantą
Juozas Tumas-Vaižgantas apie Birštoną
Birštonas
Birštonuokimės
Birštono patogumai ir įdomumai
Birštono gydomoji vieta
Birštono gydomoji vieta (II)
Nemunu
Vieną dieną Nemajūnuose
Birštono padėka Vaižgantui – paminklas
Renginiai Juozo Tumo-Vaižganto atminimui

Parodą parengė Birštono VB bibliografė Genovaitė Mačiūtė

Stasė Belickienė (g. 1935)

2017-08-22

Stasės Sinkeviičiūtės-Belickienės biografija

Iš  S. Belickienės prisiminimų:

Prienuose ir Birštone taip pat buvo krikščioniškos veiklos ir spaudos dauginimo bei platinimo židinių. Vadovaujant kunigams S.Tamkevičiui ir J.Zdebskiui, Prienuose susibūrė būrelis žmonių, kurie gilinosi į tikėjimo tiesas, diskutuodavo įvairiais klausimais.

Būrelis rinkdavosi Paprienėje, pas Liudą Šulinskienę ir Zuzaną Eidukevičienę, Bačkininkų kaime – pas Reginą Buzienę. Vėliau šis būrelis išaugo į Eucharistijos bičiulių sambūrį, vyko susirinkimai, buvo dalijamasi periodiniais leidiniais („LKB kronika“, „Aušra“, „Rūpintojėlis“ ir kitais) bei įvairiom knygom. Birštone, Julijos ir Albino Grigonių namuose, buvo perrašinėjamas „Rūpintojėlis“, kai kurie „LKB kronikos“ numeriai. O pas Povilą ir Onutę Buzus buvo lyg ir spaustuvė. Tuometinio inžinieriaus V. Vaičiūno sukonstruotu dauginimo aparatu „Era“ Povilas daugino „LKB kroniką“, „Rūpintojėlį“, „Aušrą“ ir kitus leidinius, kurių daugumą perduodavo Anastazui Januliui, o dalį išdalydavo vietiniams bendraminčiams.

Prie pogrindžio spaudos platinimo prisidėjo ir tuometinis Birštono klebonas kun. Marijonas Petkevičius. Jis rašė straipsnius į „Rūpintojėlį“, kurį laiką redagavo leidinį „Tiesos kelias“.

Pogrindžio periodinė spauda, skelbdama pasauliui apie Bažnyčios persekiojimą, buvo ne tik ginklas prieš persekiotojus, bet ir dvasiškai ugdė pačius tikinčiuosius. Tai buvo duona jų sieloms. Tiek periodiniai leidiniai, tiek filosofų knygos, ypač A. Maceinos, padėjo susiorientuoti tame melo pasaulyje, pasirinkti savo gyvenimo pagrindu tikras krikščioniškas vertybes, jomis gyventi ir jas perduoti jaunajai kartai.

Dėkojame pogrindžio spaudos leidėjams už pasiaukojimą, už ryžtą kentėti persekiojimus, kalinimus. Tai jų dėka ateizmo siautėjimo naktyje mums švietė tiesos ir gėrio žiburys.

Stasė Belickienė [Iš prisiminimų] // XXI amžius. - 2007, geg. 25.

Apie Stasę Belickienę:

Juronytė,  Inga. "Tu šildai mus darbu, malda, kantriu pamokymu: [Apie birštonietę gydytoją , Birštono "Caritas" vadovę Stasę Belickienę, kuri šiemet švenčia savo 70-ies metų gimimo jubiliejų]. - Iliustr. // Naujasis Gėlupis. - 2005, saus. 29, p. 1, 3.

Murauskaitė, Teresė. "Dainuok, širdie, gyvenimą...": [Apie birštonietę gydytoją Stasę Belickienę]. - Iliustr.. // Gyvenimas. - 2004, gruod. 23, p. 4.

Daugiau straipsnių

„Rūpintojėlis"

2017-08-22

1977 m. gegužės mėnesį pogrindyje išėjo naujo leidinio „Rūpintojėlis" 1-sis numeris. Įžangoje rašoma: „Jus aplanko „Rūpintojėlis", šį vardą jis pasirinko, nes yra užsibrėžęs gaivinti ir skleisti tas vertybes, kurias simbolizuoja prie Lietuvos kelių rymojęs Rūpintojėlis".

1977–1990 metais išleisti 26 tautinės, religinės minties žurnalo numeriai. Jie sudėti į vieną, 1230 puslapių, knygą. Leidinį sudarė ir parengė šio žurnalo sumanytoja ir ilgametė redaktorė ses. Benvenuta Ada Urbonaitė OSF. „Rūpintojėlio" turinį sudaro įvairios tematikos publikacijos: Bažnyčios ir istoriniai dokumentai, lietuvių autorių straipsniai, parašyti Lietuvoje ir emigracijoje, įvairūs verstiniai rašiniai. „Rūpintojėlyje" buvo spausdinami filosofijos klasikų S. Šalkauskio, J. Girniaus, P. Gaidamavičiaus, A. Maceinos straipsniai. Daug vietos užima istorija, ypač sovietų istorikų sąmoningai nutylėti įvykiai. Be filosofinių, istorinių straipsnių - daug įvairaus pobūdžio rašinių, skirtų asmenybės formavimui bei vertybių ugdymui, spausdinama poezija.

Pirmasis žurnalo redaktorius K. Šapalas leidinį globojo nuo 1 iki 10 numerio, kiek vėliau jį redagavo žurnalistė Alė Počiulpaitė, o nuo 16-ojo iki paskutiniojo numerio leidybinius rūpesčius perėmė ses. Benvenuta, kurios veikla netruko susidomėti KGB. Tačiau žurnalas ėjo iki legalios katalikiškos spaudos atsiradimo, t. y. 1990 metų. Buvusi žurnalo bendradarbė žurnalistė A. Počiulpaitė rinkinio „Rūpintojėlis" epiloge rašo: „Rūpintojėlis" tiesė pagalbos ranką tiems, kuriems tarybinė tikrovė buvo per skurdi. Ką gi jis sako mums, jau turintiems išsvajotą, daugelio kančiomis ir krauju išpirktą laisvę? Jis sako ta patį – budėkite! Nes problemos, apie kurias tada rašyta, neišnyko, tik įgijo kitą pavidalą".

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“

2017-08-22

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ – sovietmečiu ilgiausiai ėjęs, plačiausiai žinomas, pogrindinis leidinys, kurio ištakos – slapti veiklių kunigų susirinkimai. 1972–1989 m. „LKB Kronika“ buvo sovietų nusikaltimų metraštis. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo faktai, juos liudijantys dokumentai.

Slapčia pasiekdavusi Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietinės propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje. Okupuotoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, stiprino Bažnyčios vadovybę. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų, palietusių daugybę bendradarbių bei platintojų, „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris (paskutinis 1989 m. kovo 19 d.. JAV lietuvių pastangomis visi „LKB Kronikos“ numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neskaitant „Kronikos“ leidimų užsienio kalbomis). 1997 m. minint „LKB Kronikos“ 25- metį išėjo dokumentų, faktų bei prisiminimų rinkinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika – 11“ (sudarytojas – Vidas Spengla). Šis tomas tarsi užbaigia dešimties „Kronikos“ tomų rinkinį.

Iš Birštono skleidę tiesos žodį

2017-08-22

„Ir tartum Pakylėjime klaupiuos prieš Laisvo Žodžio sakramentą"
Kazys Bradūnas

2017-aisiais minime pogrindinių leidinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" 45-metį bei „Rūpintojėlio" 40-metį.

Parodoje prisimename Dievui ir Tėvynei ištikimai tarnavusius žmones - sovietmečiu jie kurstė Lietuvos laisvės viltį ir pogrindyje spausdino, platino okupacinės valdžios draustus leidinius.

Džiaugiamės, kad tiesos žodis sklido ir iš Birštono. Jį skleidė Povilas Buzas, Stasė Belickienė, Julija ir Albinas Grigoniai, Birštono klebonas Marijonas Mykolas Petkevičius bei jų veiklą palaikę žmonės.

Įsiklausydami į vilties ir tiesos žodį, pagerbiame jo skleidėjus.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika"
„Rūpintojėlis"
Stasė Belickienė
Povilas Buzas
Marijonas Mykolas Petkevičius
Prierašai prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos

Parengė Irma Kleizienė, Genovaitė Mačiūtė

Daktaro Jono Basanavičiaus nuopelnai kurortologijai

2017-04-25

Mačiūtė, Genovaitė
Daktaro Jono Basanavičiaus nuopelnai kurortologijai / Genovaitė Mačiūtė. - Iliustr. // Gyvenimas. - 2016, lapkr. 12, p. 3, 6.
Apie J. Basanavičiaus veiklą Bulgarijoje, Varnos kurorte, minimi jo lankymąsi Birštone atskleidžiantys faktai.

Nekrašius, Jonas
Jono Basanavičiaus veikla Bulgarijoje / Jonas Nekrašius. - Iliustr. // Tarp knygų. - ISSN 0868-8826. - 2017, Nr. 3 (kovas), p. 28-29, 30-31.

Birštono partizanas Vyturys

2017-03-12